Sėkmės istorijos

Amerikiečių rašytojas Zigas Ziglaras yra pasakęs, kad gyvenime galime gauti viską, ko trokštame, jei tik kitiems padėsime gauti tai, ko jie trokšta. Tad Kalbų mokyklos kolektyvas, padėdamas kalbinukams siekti savo svajonių, džiaugiasi, kai absolventai sugrįžta ir pasidalija savo sėkmėmis.

Pasakojimas apie Tautvydą Mickevičių

Absolventas 2011 m. baigė Kalbų mokyklos 4 metų kalbų mokymo programą ir pasirinko anglų-vokiečių tarptautinės teisės studijas Anglijos Ekseterio universitete. Studijų programą sudarė 120 kreditų, 1 dalykas apėmė 15-20 kreditų. Per savaitę vykdavo nuo 6 iki 12 paskaitų. Kai kurių dalykų paskaitos buvo filmuojamos ir iškart įkeliamos į internetą. Tautvydas parodė užduočių lapus, papasakojo, kas svarbiausia rašant įvairius rašto darbus. Absolventas prisipažino, kad pirmaisiais studijų metais buvo pakankamai sunku suprasti dėstytojų ir studentų, susirinkusių iš skirtingų šalių, kalbą, nors tarptautinį anglų kalbos egzaminą (IELTS) jis buvo išlaikęs 7,5 balo. Tautvydas sakė, kad nereikia pasiduoti panikai ir palaipsniui viskas savaime susistyguoja. Studentų žinios vertinamos taikant procentų sistemą: jei surinkai 0-40 proc., esi visiškas nevykėlis, niekam nepavyksta gauti 80-100 proc…

Tautvydas papasakojo ir apie savo gyvenimą toli nuo namų. Pirmaisiais metais jis gyveno bendrabutyje, vėliau už 70-80 svarų per savaitę nuomojo butą. Dar apie 30 svarų per savaitę išleisdavo maistui ir pramogoms. Daugelis studentų dirba ir tokiu būdu pagerina savo materialinę padėtį. Tautvydas studijas derino su darbu parduotuvėje, užsidirbdavo apie 120 svarų per savaitę.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad pildosi absolventų troškimai. Linkime Tautvydui sėkmės, įveikiant magistro studijas Vokietijoje. Tikimės sulaukti jo minčių ir įspūdžių, baigus šias studijas!

Audros Avižiūtės pasakojimas

Kol dar mokiausi mokykloje, pati ne kartą girdėjau, jog mokytis yra labai svarbu ir ypač tai pabrėždavo kalbų mokytojai. Tuomet kasdienis maršrutas būdavo namai – mokykla – Kalbų mokykla – namai, savaitgaliais – draugai ir pramogos. Ta pati aplinka, tie patys tave gerai pažįstantys žmonės, kuriems nereikia pasakoti nei kas tu esi, nei iš kur atvykai, nei kokia tavo šalis ir jos istorija.

Šiuo metu esu Pietų Korėjoje, šalyje, kuri išties pavydėtinai išsivysčiusi (priešingai nei kartais linkę manyti Rytų Europos gyventojai), tačiau net ir čia kartais tenka baksnoti pirštu į žemėlapį, norint parodyti vietiniams, iš kur esu atvykusi. Kasdien auditorijoje ir už jos ribų pasitinka nauji žmonės, naujos kultūros, papročiai, įpročiai ir kalbos. Pasaulis neapsiriboja vien tik gimtuoju miestu ir draugais. Neapsiriboja ir šalimi ar kontinentu – būtent to išmokau atvykusi čia. Ir nieko nėra geriau kaip sugebėti papasakoti, kas esu ir iš kur, kuo gyvena mano tautiečiai ir kokia yra mūsų istorija. Kartais ne taip sklandžiai, kaip norėčiau, bet vis dėlto svetima kalba.

Mokėti anglų kalbą europiečiams jau gana seniai nebėra privilegija – tai labiau būtinybė. Ir bent už dalį komplimentų savo kalbai išties turiu būti dėkinga Kalbų mokyklai (mylimos mokytojos, atsiprašau už patingėjimus ir dar kartą Jums ačiū!). Gyvename tokiame amžiuje, kuriame keliauti ir bendrauti su svetimšaliais mums yra beveik taip pat įprasta, kaip ir bendrauti su lietuviais (ir nustebtumėt pamatę šypseną korėjiečių veiduose, kai sugebi pasisveikinti jų gimtąja kalba!). Ir nors ir kartais apima tinginys ir lietui lyjant mieliau žiūrėtum mėgstamą serialą, nei pėdintum į papildomas pamokas, ankščiau ar vėliau supranti, kad buvo verta.

       

Godos Beinortaitės pasakojimas

Daugelis Kalbų mokyklos mokinių jau ne pirmus metus dalyvauja tarptautiniame VKIF organizuojamame vertimų ir iliustracijų konkurse „Tavo žvilgsnis“. Šį kartą didžiulė sėkmė nusišypsojo ir man, pasirinkusiai ilgesnio teksto vertimą. Padedama mokytojos Gemmos Navickienės išverčiau anglišką tekstą „The Intelligence Of Wild Things“ į lietuvių kalbą ir tapau laureate. Kaip ir kiti vertimų konkurso nugalėtojai, buvau pakviesta 2014 m. lapkričio 29 d. aplankyti Varšuvos Koperniko mokslo centro ir pačios Lenkijos sostinės.

Kelionės maršrutas buvo suplanuotas vienai parai, todėl pajudėjome anksti. Pravažiuodami spalvingus Lenkijos miestelius, plačias lygumas ir miškus, panašius į gimtinės, pamatėme dalelę šalies milžinės grožio. 14 val. Lenkijos laiku atvykome į mokslų centrą Varšuvoje.

Centre praleidome penkias valandas, taigi įspūdžių buvo tikrai nemažai. Susidomėję stebėjome eksperimentinius skaitytuvus, kurie gali įrašyti kiekvieno bandymo duomenis, nuotraukas ir kitą informaciją, o vėliau juos išsiųsti į lankytojo registracijos metu pateiktą elektroninio pašto dėžutę. Žavėjomės dangaus skliautu, naujausiais technikos pasiekimais ir kitais protu sunkiai suvokiamais žmonijos atradimais. Vakare pasivaikščiojome Varšuvos senamiesčiu ir namo iškeliavome tik vidurnaktį. Po autobuse praleistos nakties Lietuvoje buvome sekmadienį, 9 val. ryto.

Įspūdžiai buvo tikrai fantastiški, o patirtis neįkainojama, tad norėčiau paskatinti visus savo draugus ir moksleivius dažniau dalyvauti panašiuose konkursuose, bandyti laimę, nestokoti pastangų ir žinių, nes tik taip jums pavyks patirti mokslo teikiamą malonumą ir žavesį. Reikia tik bandyti!

    

Jurgita Kornijenko „Esu labai dėkinga už suteiktą galimybę įgyvendinti svajonę“

Kėdainių kalbų mokyklą baigiau 1997 m., tačiau su malonumu prisimenu Kalbų mokykloje praleistą laiką bei mokytojus. Tuo metu man atrodė, kad viena iš nuostabiausių mokytojų buvo Virgilija Bobinienė. Puikiai prisimenu ir kitas mokyklos mokytojas – Gražiną Biržietienę, Reginą Brasienę, Izoliną Kriščiūnienę.

Baigusi vidurinę mokyklą studijavau politologiją Klaipėdos universitete. Kai ketvirtame kurse turėjau galimybę pusei metų išvykti studijuoti pagal Erazmus mainų programą į vieną iš Švedijos Universitetų, labai pravertė Kalbų mokykloje įgytos anglų kalbos žinios. Švedijoje visos paskaitos buvo dėstomos tik anglų kalba, todėl Kalbų mokyklos nelankiusiems studentams buvo nelengva.

Baigusi bakalauro studijas Klaipėdos universitete, išvykau į Švediją studijuoti politologijos ir tarptautinių ryšių magistrantūrą. Studijos universitetuose vyko anglų kalba, bet dėl kalbos sunkumų niekada neturėjau.

Šiuo metu gyvenu Kanadoje, esu politikos mokslų magistrantė. Nuolat bendraudama su žmonėmis ir studijuodama prisimenu Kalbų mokyklą ir džiaugiuosi, kad tai buvo puikus mano gyvenimo karjeros startas.

Kėdainių kalbų mokykloje padėtas pamatas atvėrė puikias galimybes ir už tai esu labai dėkinga.