Kaip savivaldybėse užtikrinti neformaliojo vaikų švietimo kokybę, prieinamumą ir įvairovę? Šis klausimas spalio 14 dieną subūrė penkių savivaldybių atstovus į regioninę diskusiją Kėdainių kalbų mokyklos „Pasaulio kultūrų virtuvėje“.
Susitikime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas, LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas, Kauno miesto, Kauno rajono, Jurbarko, Raseinių ir Kėdainių rajonų savivaldybių atstovai bei kiti švietimo specialistai. Diskusijoje nagrinėta, kaip savivaldybėms sekasi plėtoti neformalųjį vaikų švietimą, kokių rezultatų pasiekta ir kokių sprendimų dar reikia, kad prasmingos veiklos būtų prieinamos kuo daugiau vaikų.
Ką atskleidžia savivaldybių duomenys?
LINEŠA parengta savivaldybių neformaliojo vaikų švietimo būklės apžvalga leido palyginti skirtingų savivaldybių rezultatus, programų pasiūlą ir kylančius iššūkius. Diskusijoje dėmesys skirtas ne tik statistikai, bet ir tam, ką ji reiškia vaikams, jų šeimoms bei švietimo paslaugų teikėjams.
Tarp svarbiausių aptartų klausimų – kaip pritraukti daugiau neformaliojo švietimo programų teikėjų, užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, didinti vyresniųjų mokinių įsitraukimą ir sudaryti geresnes sąlygas vaikams iš įvairių socialinių grupių bei kaimiškųjų vietovių. Taip pat diskutuota apie vaikų vasaros stovyklų prieinamumą, formalųjį švietimą papildančių programų pasiūlą ir vykdomų veiklų kokybės bei efektyvumo vertinimą.
Savivaldybių atstovai dalijosi patirtimi ir aptarė praktinius iššūkius, tarp jų – Centrinės priėmimo informacinės sistemos (CPIS) naudojimą. Ši sistema atveria naujų galimybių organizuoti priėmimą, tačiau jos taikymą dar reikia tobulinti.
Kėdainių rajono stiprybė – platus veiklų pasirinkimas
Kėdainių rajono savivaldybės pateikti duomenys rodo, kad neformalusis švietimas rajone remiasi plačiu programų teikėjų tinklu ir įvairiomis veiklomis. 2026 metais neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančių teikėjų skaičius išaugo nuo 52 iki 54. Padaugėjo ir nevalstybinių teikėjų – nuo 27 iki 31.
2025 metų duomenimis, Kėdainių rajone neformaliojo vaikų švietimo programose, neįskaitant bendrojo ugdymo mokyklų būrelių, dalyvavo 78,46 proc. mokinių. Tai daugiau nei tuo metu siekęs Lietuvos vidurkis – 71,87 proc. Be to, rajone augo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimas neformaliojo švietimo programose.
Šie rodikliai atspindi svarbų Kėdainių rajono pranašumą – sukauptą neformaliojo švietimo organizavimo patirtį, veikiančią infrastruktūrą, platų programų pasirinkimą ir savivaldybės dėmesį mokymuisi visą gyvenimą.
Kartu įvardyti ir tolesni darbai. Savivaldybei svarbu didinti vyresniųjų klasių mokinių įsitraukimą, stiprinti veiklų prieinamumą kaimiškųjų vietovių vaikams, užtikrinti didesnę pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir plėsti programų pasiūlą. Tarp konkrečių iššūkių paminėta ir būtinybė sudaryti galimybę Kėdainių kalbų mokyklai vykdyti formalųjį švietimą papildančias ugdymo programas.
Mokyklos erdvė – bendradarbiavimui ir naujoms idėjoms
Susitikimo dalyviai domėjosi ir Kėdainių kalbų mokyklos veikla, jos plėtra bei ateities idėjomis. Mokyklos direktorė Aida Bilinskienė pristatė įstaigos veiklą, kalbų mokymo ir „Išmaniųjų akademijos“ programas, supažindino svečius su „Pasaulio kultūrų virtuve“ – erdve, kurioje kalbų mokymasis susitinka su kultūrų pažinimu, praktinėmis patirtimis ir bendruomenės veiklomis. Pristatyta ne tik šioje erdvėje vykdomų edukacijų įvairovė, bet ir galimybės čia organizuoti pasitarimus, susitikimus ar nuomotis patalpas įvairiems renginiams.
Direktorė taip pat papasakojo apie vaikams ir suaugusiesiems skirtas anglų, ispanų, italų, vokiečių ir prancūzų kalbų programas, ,,Išmaniųjų akademiją“.
Vaikštant po mokyklą svečiams pristatytos šiuolaikiškos, skirtingiems mokymosi poreikiams pritaikytos erdvės, kuriose naudojamos televizijos, stiklinės rašymo lentos, planšetiniai kompiuteriai ir kitos mokymąsi papildančios technologijos. Tačiau, kaip pabrėžė direktorė, svarbiausia – ne vien priemonės ar patalpos, o kūrybiški mokytojai, motyvuojantis ugdymo turinys ir galimybė mokytis šiuolaikiškai, atsižvelgiant į skirtingus besimokančiųjų poreikius.
Mokyklai svarbu ne tik kurti įvairias mokymosi galimybes vaikams ir suaugusiesiems, bet ir būti atvira vieta profesiniams susitikimams, patirties mainams bei bendroms iniciatyvoms. Todėl galimybė priimti švietimo srities atstovus ir prisidėti prie diskusijos apie neformaliojo švietimo plėtrą – prasminga mūsų bendruomenės veiklos dalis.
Po diskusijos svečiai lankėsi ir kitose rajono neformaliojo ugdymo įstaigose.
Regioninių susitikimų ciklą „Neformaliojo vaikų švietimo dienos savivaldybėse“ planuojama tęsti ir kituose Lietuvos regionuose. Dalijimasis patirtimi ir bendrų sprendimų paieška padeda stiprinti neformalųjį švietimą, kad kiekvienas vaikas turėtų daugiau galimybių atrasti savo pomėgius, ugdyti gebėjimus ir augti.